Pereiti prie turinio

Fechtavimas

Fechtavimas – kovos sportas su ašmeniniais ginklais: du fechtuotojai pelno taškus paliesdami vienas kitą ginklu ant ilgo, siauro takelio. Yra trys ginklai – rapyra, špaga ir kardas, – kiekvienas su savo taikiniu ir taisyklėmis. Fechtavimas yra olimpinė sporto šaka, o dūrius paprastai fiksuoja elektroninė taškų skaičiavimo sistema.

  • Greitis, reakcija ir tiksli rankos kontrolė.
  • Kojų jėga ir kojų darbas – didelė fechtavimo dalis yra judėjimas pirmyn ir atgal takeliu.
  • Taktika: perprasti varžovą ir pasirinkti akimirką atakai.
  • Susikaupimas ir savitvarda esant spaudimui.
  • Varžybos bet kokio amžiaus sportininkams – nuo vaikų iki veteranų.
  • Rapyra: lengvas, lankstus ginklas. Dūriai skaičiuojami tik smaigaliu ir tik į liemenį. Jei pataiko abu, kas pelno tašką, sprendžia pirmumo teisės taisyklės.
  • Špaga: sunkesnė ir standesnė. Dūriai smaigaliu skaičiuojami į bet kurią kūno vietą, o taškas atitenka tam, kas paliečia pirmas; jei abu paliečia tą pačią akimirką, taškus gauna abu.
  • Kardas: skaičiuojami dūriai ir kirčiai ašmenimis ar smaigaliu į bet kurią vietą virš juosmens, įskaitant rankas ir galvą. Kaip ir rapyroje, galioja pirmumo teisė.
  • Apsauginė ekipuotė: kaukė su tinkleliu ir antkakliu, striukė, papažastinė apsauga (plastronas), pirštinė ant ginkluotos rankos, iki kelių siekiančios kelnės su ilgomis kojinėmis, o moterims – krūtinės apsauga. Elektroniniam fechtavimui dar reikia kūno laido, o rapyrai ir kardui – laidžios liemenės (lamé) ant taikinio zonos.
  • Pradžiai: ilgos sportinės kelnės ir plokščiapadžiai sportbačiai salei. Klubai pradedantiesiems paprastai paskolina kaukę, striukę, pirštinę ir ginklą.
  • Paprastai 60–90 minučių, kartais ilgiau.
  • Apšilimas ir kojų darbas: kovinė stovėsena (en garde), žingsnis pirmyn, žingsnis atgal ir išpuolis. Kojų darbas sudaro didelę kiekvienos treniruotės dalį, ypač pradžioje.
  • Darbas ginklu: atakos, atmušimai ir atsakomieji dūriai (kontratakos po atmušimo) – porose arba trumpoje individualioje pamokoje su treneriu.
  • Laisvos kovos, paprastai iki 5 ar 15 dūrių, su teisėju arba elektroniniu taškų aparatu.
  • Klubai pradedančiuosius paprastai pradeda mokyti vienu ginklu – dažnai rapyra, kartais kardu ar špaga, – o dauguma fechtuotojų vėliau specializuojasi viename.
  • Per pirmą užsiėmimą mokomasi stovėsenos, kojų darbo ir saugos taisyklių; su visa ekipuote fechtuojatės tada, kai treneris pasakys, kad esate pasiruošę.
  • Vaikams ir suaugusiesiems: daugelis pradeda jauni, bet ir suaugusieji gali pradėti nuo nulio.
  • Tiems, kuriems patinka taktika ir greitis, kur laiko pojūtis svarbus ne mažiau nei jėga.
  • Visiems, kurie nori kovos sporto be smūgių rankomis, spyrių ar metimų.
  • Tiems, kurie nori varžytis, – varžybos rengiamos visoms amžiaus grupėms.
  • Mažiau tinka turintiems kelių, klubų ar nugaros problemų: išpuolis apkrauna priekinę koją, o viena kūno pusė dirba daugiau nei kita. Pasitarkite su gydytoju ir pasakykite treneriui apie bet kokią traumą.